Mintys

Juodos mintys

485. Problema su žiurkių lenktynėmis yra ta, kad net jei laimi, vis vien lieki žiurke. — [L.Tomlin]

484. Kuo žmogus mažiau mąsto arba žino apie savo privalumus, tuo labiau mums patinka. — [R.V.Emersonas]

483. Vagis be aukštojo išsilavinimo gali nudžiauti ką nors iš prekybinio traukinio, o jeigu baigė universitetą, sugeba visą geležinkelį. — [T.Ruzveltas]

482. Cinikas – tai žmogus, kuris, įkvėpdamas gėlių aromato, dairosi aplinkui karsto su numirėliu. — [H.L.Menkenas]

481. Gausu žmonių, kurie iki beprotybės paisė kitų žmonių nuomonės. — [V.Woolf]

480. Ne visi feniksai, pakilę iš pelenų, prisipažįsta, kokia buvo jų praeitis. — [J.S.Lecas]

479. Kuo silpnesni įrodymai, tuo stipresnė pozicija. — [J.S.Lecas]

478. Visą gyvenimą eiti link tikslo galima, jei tikslas nuolat atsitraukia. — [J.S.Lecas]

477. Sezamai, atsidaryk, aš noriu išeiti! — [J.S.Lecas]

476. Nekalbėk kvailysčių –priešas klausosi. — [J.S.Lecas]

475. Ak, kad taip žinotum pono Dievo namų adresą! — [J.S.Lecas]

474. Jeigu išaiškės, kad miražas – tikrovė, reikalaukite atlyginimo už nuostolius. — [J.S.Lecas]

473. Neraštingieji priversti diktuoti. — [J.S.Lecas]

472. Kai šoktelėsi iš džiaugsmo, žiūrėk, kad tau žemės iš po kojų neišmuštų. — [J.S.Lecas]

471. Kodėl mes iškrintame iš mėnulio vis į tą pačią žemę. — [J.S.Lecas]

470. Sunkiausia tiesai tais laikais, kai bet kas gali atrodyti tiesa. — [J.S.Lecas]

469. Niekas nenori jausti mielių skonio tešloje, kuri ant jų pakilo. — [J.S.Lecas]

468. Mąstymui reikalingos smegenys, nekalbant jau apie žmogų. — [J.S.Lecas]

467. Girdyk karvę nors ir kakava, vis vien neišmelsi šokolado. — [J.S.Lecas]

466. Visa žmogaus rankose, todėl jas reikia kuo dažniau plauti. — [J.S.Lecas]

465. Mat visais laikais Žemės gyventojai elgėsi taip, lyg juos būtų stebėjusi didžiulė akis danguje, godi pramogų…Jos reikalavimas, kuriam Žemės gyventojai paklusdavo be išlygų, tarsi gravitacijos jėgai, buvo vienintelis: spektaklis turi būti įspūdingas…Žemės gyventojai nieko daugiau neveikė, tik rengė spektaklius – dieną ir naktį ir net sapnuodami. — [K.Vonegutas "Titano sirenos"]

464. Nesakyk man tiesos ir aš tau jos nesakysiu. — [K.Vonegutas "Titano sirenos"]

463. Tas, kuris nori pakeisti pasaulį iš esmės, privalo turėti genialių sugebėjimų gražiai pateikti bet kokią šlykštynę, šaltakraujiškai pralieti svetimą kraują ir turėti po ranka solidžią naują religiją, kurią galima būtų įdiegti žmonėms per tą trumpą atgailos ir baimės laikotarpį, kuris paprastai ateina po didesnių žudynių. — [K.Vonegutas "Titano sirenos"]

462. Nėra jokių priežasčių, dėl kurių gėris negalėtų triumfuoti taip pat dažnai, kaip ir blogis. Bet kokio dalyko sėkmė priklauso nuo to, kaip vieningai jo imamasi. Jeigu egzistuoja angelai, tai kodėl jiems nesusibūrus į mafiją? — [K.Vonegutas "Titano sirenos"]

461. Gyvenimas - nuostabus dalykas, jei liaujiesi apie jį galvoti. — [K.Vonegutas "Titano sirenos"]

460. Niekada nelauk už savo darbą padėkos ir atpildo iš žmonių. Gerai pamąstyk, ar pats dažnai kitiems dėkoji. — [R.Gavelis "Vilniaus džiazas"]

459. …o kas tau sakė, kad turi būti laimingas? — [R.Gavelis "Vilniaus Džiazas"]

458. Su moterimis pragaras, bet ir be jų pragaras. Protingiausia būtų nudėti jas dar visai jaunas. — [iš I.Bergmano filmo "Septintasis antspaudas"]

457. Dorybė, gerumas, taurumas - tai tokios savybės, kurių žmogus linki kitiems, kad galėtų juos mulkinti. — [E.M.Remarkas]

456. Finansai yra menas perdavinėti pinigus iš vienų rankų į kitas tol, kol jie išnyksta. — [Dž.Apdaikas]

455. Pagrindinė žmonių giminės progreso kliūtis yra žmonių giminė. — [Don Marquis]

454. Niekas geriau nesaugo paslapties už tą, kuris jos nežino. — [F. de Rochas]

453. Žavėjimasis šaudymu kaip sportu priklauso nuo to, kuriame ginklo gale jūs esate. — [P.G.Vudhauzas]

452. Nesvarbu, kiek turtingas, koks žymus ar įtakingas esate. Kai mirsite, jūsų laidotuvių eisenos dydis labai priklausys nuo tos dienos oro sąlygų. — [M.Pričardas]

451. Būdamas miręs, neišvengiamai įgyji ir tam tikrų privalumų: be jokios abejonės, baimės ar kaltės jausmo gali daryti tokius dalykus, kurie, esant gyvam, būtų pavojingi ar nepriimtini.

450. Tuo laiku nužudymai darėsi kasdienybė kaip karščiai. — [S.Rushdie "Vidurnakčio vaikai"]

449. Ne visi namie! Išgirsti tokį dalyką iš jų - iš šeimynėlės, šalia kurios klykaujančių kanibalų gentis būtų atrodžiusi tyli ir civilizuota! - buvo šis tas. — [S.Rushdie "Vidurnakčio vaikai"]

448. Silpnumo kaina
Pavasario naktimis mėgstu pagulėt ant geležinkelio bėgių. Žiūrių į skylėtą dangų... Ir mano kelnės skylėtos... Koks ryšys tarp žmogaus ir dangaus!
Bet štai ateina traukinys, ir aš traukiuos į šalį.
Užtat ir negerbiu savęs. Kitas nepasitrauktų.
Tokiems šiandien – dangus. — [J.Erlickas]

447. Tuščios viltys
Praėjo žiema... Ir pavasaris praeis...
Ateis ir praeis vasara... Paskui – ruduo..
Galvoju: ir ko jie čia valkiojasi? — [J.Erlickas]

446. Svetimas
Stoviu kryžkelėj.
- Jūs einat į šitą pusę?
- Taip, - sako žmonės. – Į šitą.
- O kuom šita už aną geresnė?
Žmonės nueina ir aš nudūlinu jiems iš paskos.
Paskui apsisuku ir dūlinu į kitą pusę.
Bet galėčiau ir vietoj stovėt.
Nuo manęs čia niekas nepriklauso. — [J.Erlickas]

445. Papročiai
Jūs manot, ponas, rymantis ant stogo, naujų kelių mums ieško?
O anas, žvelgdamas nuo tilto, senelių žiemojimu susirūpinęs?
O va tas, kuris ant šakos virvę riša, bene sūpynes vaikučiams dirbs?
Ak, sakau, negali dar pasikliauti mūsų žmonėmis. — [J.Erlickas]

444. Kliūtys kelyje
Žiemą, žvelgdamas pro langą, vis jaudinuos, kad žmonės gali nenueit, kur reikia.
Štai ponas, klampojantis per gilų sniegą, toks panašus į kolūkietį.
Moteris, stumianti automobilį, - visai kaip tarybinė.
Žiema labai kenkia Lietuvos įvaizdžiui. — [J.Erlickas]

443. Snaudžianti dvasia
Vakarais, kai pulkai naktinių drugelių skrenda į mano žvakę, vis mąstau: o ką daryt, kad į šviesą veržtųsi ir žmogus?
Padegu tėvo dvarą.
Ir šit jau lekia su naktinėm pižamom smagūs kaimynai...
Yra žmoguje tie šviesieji pradai! Tik reikia mokėt juos pažadint. — [J.Erlickas]

442. Maži stebuklai
Atėjo gerieji laikai.
Žinoma, daugelis to nesuvokia, nes gerieji niekuom nesiskiria nuo blogųjų.
Bet vis tiek smagu! — [J.Erlickas]

441. Gerumas
Skambina iš ministerijos.
- Atvažiuokit. Nebegalim susitvarkyt.
Atvažiuoju ir viską sutvarkau. Vienus pridaužau geležiniu strypu, kitiems ir diržo gana. Bet dažniausiai tenka keletą nušaut.
Jei ne aš – viskas čia būtų dar blogiau. — [J.Erlickas]

440. Grožio kontūrai
Tyli naktis... Tamsiam danguj spindi šaltos žvaigždės...
Kas man iš to?
Įlendu į krosnį ir tupiu.
Vakare tu pakuri krosnį. Rūkdamas, rėkdamas rėplioju aukštyn. Išlendu pro kamino skylę - koksai dangaus gražumas!
Bet kiek reikia iškentėt, kad tai įvertintum! — [J.Erlickas]

439. Spinduliai
Pavasario naktimis mėgstu padeginėt kaimynų trobesius.
Daugelis žolę degina... Vabalėliai taigi visai nekalti. Apie žmones to nepasakysi. Kitas gal ir susimąstys...
Ir nauda, ir pramoga.
— [J.Erlickas]

438. Pasitikėk tik tais, kurie reikalams pašlijus praras tiek pat, kiek ir tu.

437. Viskas yra valgoma, jei pakankamai smulkiai supjaustyta.

436. Jei problema verta diskusijos, geriau pabandyti išvengti jų abiejų.
 

Juodos mintys